Naujų laikų gimnastika

Naujų ir naujausiųjų laikų gimnastikos bruožai

XVI a. antroje pusėje vėl pradedama daugiau kalbėti ir rašyti apie gimnastiką. Italų mokslininkas Jeronimas Merkurialis (1530–1606) parašė traktatą „Gimnastikos menas“. Jis kvietė atgaivinti romėnų paliestiką ir orchestiką. Iš dalies jam tai pavyko, bet daug pedagogų buvo ir priešingos nuomonės. Gimnastiką populiarino Arkandželas Tukaras (1538–1616). Jis buvo karalių Karlo IX ir Henriko III tarnas. A. Tukaras organizuodavo pasirodymus, demonstruodavo įvairius pratimus. 1599 m. Paryžiuje jis išleido knygą „Trys dialogai apie akrobatinius šuolius pasisukant ore“. Įdomiausias antrasis dialogas, kuriame aprašoma, kaip A.Tukaras klasifikuoja akrobatikos pratimus: 1) pratimai be prietaisų; 2) pratimai panaudojant prietaisus (įrankius). Pirmajai grupei priklauso: lankstumo pratimai – pasyvūs (padedant) ir aktyvūs (tiltelis, iš stovėsenos ant rankų pereinant į tiltelį, kūlvirsčiai, įvairūs persivertimai, salto, salto pasisukant). Antrajai grupei priklauso: pratimai per stalą (šuoliai ant stalo, šuoliai per stalą, šuoliai nuo tramplyno, šuolis-lėkimas per 10 pastatytų žiedų). A. Tukaro veikalas pirmą kartą gimnastikos istorijoje susistemino akrobatikos elementus. Šis jo darbas stimuliavo kitų veikalų atsiradimą. XVII a. didelį indėlį į pedagogikos mokslą įnešė čekų mokslininkas Janas Komenskis (1592–1670). Jo veikale „Didžioji didaktika“ nemažai vietos užėmė ir gimnastikos dėstymo metodika. J. Komenskis savo darbuose daug dėmesio skyrė gimnastikos ir akrobatikos pratimų aprašui. Jie aprašomi knygoje „Jutiminis pasaulis paveikslėliuose“. J. Komenskio darbai turėjo didelės reikšmės vėlesniųjų laikų pedagogikos klasikams – Žanui Žakui Ruso (1712–1778) ir Johanui Pestalociui (1746–1827). Jie abu skyrė nemažai dėmesio gimnastikai, ypač mokyklinei. J. Pestalocis sugalvojo įvairių pratimų sąnariams lavinti. Tai rankų judesiai pirmyn, pasilenkimai pirmyn ir t.t. XVIII a. pab.–XIX a. pr., kaip ir daugelyje mokslo sričių, vyko ir žinių apie fizinį ugdymą sisteminimas. Pirmieji mokslininkai, kurie stengėsi sukurti griežtą gimnastikos sistemą, buvo Gerhardas Fitas (1763–1836) ir Johanas Gutsas-Mutsas (1759–1839).