XVI
a. antroje pusėje vėl pradedama daugiau kalbėti ir rašyti apie gimnastiką.
Italų mokslininkas Jeronimas Merkurialis (1530–1606) parašė traktatą
„Gimnastikos menas“. Jis kvietė atgaivinti romėnų paliestiką ir orchestiką. Iš
dalies jam tai pavyko, bet daug pedagogų buvo ir priešingos nuomonės. Gimnastiką
populiarino Arkandželas Tukaras (1538–1616). Jis buvo karalių Karlo IX ir
Henriko III tarnas. A. Tukaras organizuodavo pasirodymus, demonstruodavo įvairius
pratimus. 1599 m. Paryžiuje jis išleido knygą „Trys dialogai apie akrobatinius
šuolius pasisukant ore“. Įdomiausias antrasis dialogas, kuriame aprašoma, kaip
A.Tukaras klasifikuoja akrobatikos pratimus: 1) pratimai be prietaisų; 2) pratimai
panaudojant prietaisus (įrankius). Pirmajai grupei priklauso: lankstumo
pratimai – pasyvūs (padedant) ir aktyvūs (tiltelis, iš stovėsenos ant rankų
pereinant į tiltelį, kūlvirsčiai, įvairūs persivertimai, salto, salto
pasisukant). Antrajai grupei priklauso: pratimai per stalą (šuoliai ant stalo,
šuoliai per stalą, šuoliai nuo tramplyno, šuolis-lėkimas per 10 pastatytų
žiedų). A. Tukaro veikalas pirmą kartą gimnastikos istorijoje susistemino
akrobatikos elementus. Šis jo darbas stimuliavo kitų veikalų atsiradimą. XVII
a. didelį indėlį į pedagogikos mokslą įnešė čekų mokslininkas Janas Komenskis
(1592–1670). Jo veikale „Didžioji didaktika“ nemažai vietos užėmė ir
gimnastikos dėstymo metodika. J. Komenskis savo darbuose daug dėmesio skyrė
gimnastikos ir akrobatikos pratimų aprašui. Jie aprašomi knygoje „Jutiminis
pasaulis paveikslėliuose“. J. Komenskio darbai turėjo didelės reikšmės
vėlesniųjų laikų pedagogikos klasikams – Žanui Žakui Ruso (1712–1778) ir Johanui
Pestalociui (1746–1827). Jie abu skyrė nemažai dėmesio gimnastikai, ypač
mokyklinei. J. Pestalocis sugalvojo įvairių pratimų sąnariams lavinti. Tai
rankų judesiai pirmyn, pasilenkimai pirmyn ir t.t. XVIII a. pab.–XIX a. pr.,
kaip ir daugelyje mokslo sričių, vyko ir žinių apie fizinį ugdymą sisteminimas.
Pirmieji mokslininkai, kurie stengėsi sukurti griežtą gimnastikos sistemą, buvo
Gerhardas Fitas (1763–1836) ir Johanas Gutsas-Mutsas (1759–1839).

Komentarų nėra:
Rašyti komentarą